Lietuvos praeitis, atgimusi šių laikų spalvomis

Žiūrėti

Iškilmingas Lietuvos karo aviacijos karininkų pobūvis, Joninių dainos Rambyno papėdėje, į Neries gelmę neriantis vyras ir prieš darbo pamainą išsirikiavusios gamyklos darbuotojos – visa tai atgyja papildytoje projekto „Šimtmečio spalvos“ galerijoje. Sunkus darbas gamyklose, kukli Naujųjų metų šventė ir vaizdai iš Lietuvos kaimo atveria dar vieną galimybę pažvelgti į savo istoriją per paprastų žmonių gyvenimą, patirtį, džiaugsmus ir rūpesčius.

Prie Rambyno kalno 1929-1930 m.

Klaipėdos krašte, prie Rambyno kalno, tarpukariu vykdavo įspūdingos Joninių šventės. Ant Nemuno kranto švęsti susirinkdavo daugybė žmonių. Skambėjo dainos, vyko šokiai. Kad nepritrūktų jėgų Joninių dalyviai prisėsdavo pasistiprinti užkandinėse po atviru dangumi, kurios kvepėjo rūkytais mėsos gaminiais, žuvimi ir kitomis gėrybėmis.

LCVA P-42390

Kuršių marių tyrimo ekspedicija, 1951 metai.

1951 metais Mokslų akademijos biologijos institutas organizavo pirmąją Kuršių marių tyrimo ekspediciją. Mokslininkai siekė išsiaiškinti, kokie gyvūnai gyvena mariose, kokie augalai auga vandens telkinio pakrantėse ir dugne, kaip sąveikauja Kuršių marių biologinė įvairovė. Itin daug mokslininkų dėmesio sulaukė Kuršių marių žuvys.

LLMA F.51 ap.2 b.91 l.7

„Stumbro“ gamyklos darbas 1925 metais.

Būrys moterų sėdėjo prie stalo visą dieną pilstė gėrimus. Taip atrodė Kauno spirito sandėlio butelių pilstymo skyriaus darbas 1925 metais. Prieš šimtmetį daug užduočių darbuotojai atlieka rankomis, oi šiandien sklandų Kauno „Stumbro“ gamyklos darbą užtikrina modernios technologijos ir inovatyvūs sprendimai.

LCVA A016P015

Naujieji metai su Stalinu ant sienos, 1951 metai.

Naujieji metai sovietmečiu buvo viena svarbiausių visuotinių švenčių. Po karo atsigaunančios šalies žmonės gyveno skurdžiai, tad norėjo bent metų sandūroje pamiršti vargus ir sunkų darbą. Vėliau Naujieji metai gyventojams ėmė sietis su reta proga parduotuvėse įsigyti mandarinų, majonezo ir konservuotų žirnelių – deficitinių produktų. O pagrindiniai šventės personažai būdavo Senis Šaltis ir Snieguolė.

LLMA F.51 ap.2 b.83 l.9

Naras šalina kliūtis Neries vagoje 1949-1950 m.

Praėjusio amžiaus viduryje Neryje vyko aktyvi laivyba. Kartais vandens transporto kelyje atsirasdavo kliūčių. Kad pavojai būtų pašalinti, į upės gelmę su sunkiais variniais skafandrais nerdavo narai profesionalai.

LLMA F.51 ap.2 b.30 l.1

Kaimo gyvenimas, 1949 metai.

Pienas, sviestas, grietinėlė, varškė, grietinė ir sūriai – Lietuvos pieno pramonės produkcija buvo pripažinta ir labai gerai vertinama užsienio šalyse – prieš Antrąjį pasaulinį sudarė daugiau negu penktadalį šalies eksporto. Po karo šalies žemės ūkis atsitiesė iš lėto, o pieno produktai buvo svarbi gyventojų maisto raciono dalis.

LLMA F.51 ap.2 b.27 l.7

Moteris prie avilio, 1949 metai.

Lietuviai nuo seno puoselėjo ypatingą ryšį su bitėmis ir turėjo stiprią bitininkystės kultūrą. Paprastai bitėmis ir aviliais rūpindavosi šeimos vyrai, kurie įgūdžių ir žinių išmokdavo iš savo tėvų ir senelių. Su koriu ir dūmine rankose užfiksuota moteris prieš šimtmetį Lietuvos kaime būtų nustebinusi ne vieną gyventoją.

LLMA F.51 ap.2 b.26 l.1

Kojinių mezgimo fabriko cechas Kaune 1949 metais.

Kaune pagamintas kojines mūvėjo ne tik Lietuvos gyventojai. Kojinių mezgimo fabrikas „Silva“ Kaune buvo viena iš svarbiausių tekstilės pramonės įmonių. 1960 metais joje dirbo apie pusantro tūkstančio žmonių, kurie per dieną pagamindavo 60 tūkstančių porų įvairių kojinių.

LLMA F.51 ap.2 b.23 l.1

Paskaita „Kauno audinių“ darbuotojoms, 1949 metais.

Daugybė moterų sovietmečiu dirbo lengvosios pramonės gamyklose. „Kauno audinių“ fabriko darbuotojai dirbo keliomis pamainomis, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Vis dėlto į darbą atėjusios kaunietės kartais turėdavo ne prie staklių stoti, o sėsti prie stalo ir klausytis paskaitų apie technologijų pažangą.

LLMA F.51 ap.2 b. 26 l.7

Potvynis Kaune, 1931 m.

1931-aisiais pavasario potvyniai niokojo ir Vilnių ir Kauną. Laikinojoje sostinėje ištisos gatvės atsidūrė po vandeniu. Sutriko elektros energijos tiekimo sistema. Potvynio padaryta žala viršijo 1,2 milijono litų. Kauno miesto valdžiai teko skubiai ieškoti išradingų ir efektyvių sprendimų, kad miestiečių gyvenimas grįžtų į vėžes. Todėl iš bedarbių pajėgų buvo suformuotos darbininkų grupės, kurios ir pasiųstos į pagalbą tvarkyti stichinės nelaimės padarinių.

LLMA F.43 ap.1 b.147 l.3
Daugiau nuotraukų

Moterys lakūnės ir Lietuvos aviacijos istorijos vingiai, karo belaisvių darbas Vilniuje, legendinis „Ford“ modelis ir netikėtas filmo apie Lietuvos karį likimas – visa tai persipina naujose „Šimtmečio spalvų“ nuotraukose. Nuolat pildoma projekto galerija kviečia pažvelgti į praėjusio amžiaus įvykius per šiuolaikines technologijas, kurios senosioms fotografijoms suteikia spalvas. Taip atgyja ne tik puošnūs tautiniai kostiumai, griežtos karių uniformos ir ūžiančios pramoninės mašinos, bet ir atmintis apie Lietuvos nueitą kelią.

Skulptorius savo dirbtuvėse, 1926m.

Tarpukario Lietuvos menininkai dažnai stebindavo drąsiais sprendimais ir sukeldavo nemažai apkalbų. Viena skulptoriaus dirbtuvė veikė bažnyčios šventoriaus kampe. Menininkas pirmiausia iš molio nulipdydavo nuogo žmogaus figūrą, o tik tada mąstydavo, kaip „aprengti“ savo kūrinį. Pamačiusios, kad šventos mergelės skulptūra yra nuoga, vietos davatkos sukėlė didelį šaršalą.

LLMA F.377 ap.1 b.23 l.1

Klaipėdos krašto tautinis kostiumas, XX a. pr.

Kai Lietuva atgavo Klaipėdos kraštą, žmonės ėmė labai domėtis jo kultūra ir tradicijomis. Itin daug dėmesio sulaukė tautiniai kostiumai, kurie skyrėsi nuo kitų Lietuvos regionų. Tamsių spalvų apdarus su gėlėtų raštų ir rytietiškų ornamentų motyvais buvo lengva atpažinti. Tautinių kostiumų puoselėjimas ir nešiojimo tradicija Klaipėdos krašto žmonėms buvo tarsi kultūrinė protesto forma prieš Vokietijos įtaką.

LLMA F.44 ap.1 b.12 l.1

Nežinoma klaipėdietė, 1918-1939 m.

Elegantiška klaipėdietė su pensnė mąsliai žvelgia iš šimtamečio portreto. Puikiai išsilaikiusi, geros kokybės fotografija įrodo, kad to meto fotografai buvo tikri savo amato meistrai, nors XX amžiaus pradžioje daugelyje Klaipėdos miesto pastatų dar nebuvo elektros. Šviesą fotografijos meistrų studijose užtikrindavo įstiklinta stogo dalis arba įstiklinta siena.

LLMA F.43 ap.1 b.189 l.1

Lietuvos kariuomenė prie Vilniaus vartų, 1939 metai

Po sutarties su Rusija Lietuvos kariuomenė gavo leidimą įžengti į Vilnių 1939 metų spalio 28 dieną. Lietuvos gyventojai tai sutiko kaip jaudinantį  įvykį – ryžtingai  buvo perpjauti simboliniai vartai.

LLMA F.273 ap.1 b.137 l.7

Kadras iš filmo „Kareivis – Lietuvos gynėjas“, 1928 m.

Penki karių uniformas vilkintys vyrai ir skarota moteris – tai scena iš dingusio tarpukario filmo. Lietuvos kariuomenės įkūrimo dešimtmečio sukakties proga kino bendrovei „Akis“ buvo skirta užduotis sukurti kariuomenės gyvenimą atskleidžiantį vaidybinį filmą. 78 minučių trukmės filmas pasakojo istoriją apie paprastą lietuvį vaikiną iš kaimo, kuriam tenka atlikti pareigą šaliai. Filme buvo tiek daug satyros ir varganos kaimo buities vaizdų, kad kūrinys buvo uždraustas, kaip žeminantis Lietuvos kario vardą.

LLMA F.241 ap.1 b.52 l.2

Automobilio „Ford“ modelis T, 1918-1935 metai.

T modelio „Ford“ automobilis yra transporto priemonių istorijos legenda. Tarpukariu ji atkeliavo ir į Lietuvą – vien Vilniuje tokių automobilių buvo apie 400. Vos sukurtas „Ford T“ modelis tapo labai populiarus JAV, nes buvo vienas pigiausių, ir padėjo H.Fordui įsitvirtinti pasaulio automobilių pramonėje. JAV šis modelis kainavo apie 140 dolerių, o Lietuvoje – daugiau negu 2 tūkstančius litų.

LLMA F.274 ap.1 b.38 l.40

Sustingęs kinematografas, 1944 metai

1931 m.buvo sukurta Lietuvos kinematografijos mėgėjų sąjunga, kuri vienijo visų sričių kino darbuotojus-profesionalus. Šios sąjungos nariai buvo labai aktyvūs, o jų veikla puikiai atspindėjo didelį Lietuvos žmonių susidomėjimą kinu. Vienas šios sąjungos narys per ketverius metus sukūrė daugiau negu 70 dokumentinių filmų. Vėliau dėl savo kūrybos sąjungos veikėjai skaudžiai nukentėjo nuo sovietinės valdžios represijų.

LLMA F.274 ap.1 b.43 l.6

Kadras iš filmo “Onytė ir Jonelis”, 1931 metai

Pirmasis lietuviškas pilnametražis filmas vadinosi „Onytė ir Jonelis“. Romantikos pilna komedija žiūrovams buvo pristatyta 1931 metais. Juosta pasakojo apie du jaunuolius, iš kaimo atvykusius į miestą savo laimės kurti. Mieste veikėjų laukė daugybė išbandymų ir ypatingų atradimų, tokių kaip, pavyzdžiui, galimybė pasikalbėti telefonu – tuo metu tai buvo neregėta inovacija.

LLMA F.274 ap.1 b.47 l.9

Vilniaus troleibusai, 1956 metai

Pirmasis troleibuso maršrutas Vilniuje nusidriekė 7,8 kilometro sujungdamas stotį ir Antakalnį. 1956 metais Vilniaus troleibusų parkui priklausė 8 troleibusai. Ši transporto priemonė turėjo ne tik palengvinti miestiečių gyvenimą, bet ir simbolizuoti elektrifikacijos bei urbanizacijos  pažangą.

LLMA F.45 ap.2 b.52 l.4

Antroji lietuvė moteris lakūnė, 1967 m.

Moteris lakūnė sovietmečio Lietuvoje buvo tikra sensacija. Per karą Lietuvos civilinė aviacija patyrė daug sukrėtimų ir buvo visiškai sunaikinta, o vėliau lėtai ir sunkiai kilo iš pelenų. Po karo okupacinė valdžia įvedė draudimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje skraidyti motoriniais orlaiviais, todėl Vilniaus aeroklubo nariai naudojosi tik sklandytuvais. Vilniaus aeroklubui priklausė ir dvi lakūnės moterys. Viena iš jų užfiksuota ir šioje nuotraukoje, kurią paskelbė žurnalas „Švyturys“. Pirmąją motorinę oro transporto priemonę, sportinį lėktuvą, Lietuva iš Sovietų Sąjungos gavo tik 1960 metais.

LLMA F.51 ap.2 b.27 l.17

Nauja įranga Kauno „Drobėje“, 1950-1960 metai.

Kauno vilnonių audinių fabrikas „Drobė“ sulaukė siuntos – naujos vilnos karšimo įrangos. Meistrai įrengė ir paleido stakles, kurios automatizavo gamybos procesą. Gamykla per metus galėjo apdoroti daugiau negu tris milijonus kilogramų vilnos.

LLMA F.51 ap.2 b.31 l.3

Klaipėdos geležinkelio stotis, 1960 metai

Pro Klaipėdos geležinkelio stoties rūmų langą, žvelgiame į tuometę Salomėjos Neries gatvę. Dešinėje stovi ryškus, vokiškos architektūros, raudonų plytų pastatas. Jame sovietmečiu gyveno kariai. Dabar čia įsikūręs Klaipėdos universiteto, humanitarinių ir mokslo ugdymo fakultetas. Išraiškingas kareivinių kompleksas buvo pastatytas 1904-1907 metais Klaipėdos miesto iniciatyva ir kainavo 1,3 milijono Vokietijos markių.

LLMA F.45 ap.2 b.52 l.8

Lietuvos kariuomenė Vilniuje, 1939 metai, spalio 28 diena

1939 metų spalio 28 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvos kariams buvo įsakyta elgtis pavyzdingai ir kalbėti tik lietuviškai. Visiems varguoliams, kurie atėjo pasveikinti į sostinę įžengusios kariuomenės, buvo dalijama duona ir lauko virtuvėje Lietuvos karių pagaminta sriuba.

LLMA F.273 ap.1 b.137 l.5

Gegužės pirmosios paradas, 1961 m.

Sovietinės okupacijos metu gegužės 1-oji buvo viena svarbiausių švenčių. Organizacijos privalėjo pasirūpinti, kad darbuotojai aktyviai dalyvautų eitynėse, demonstracijose ir paraduose. Renginiuose buvo šlovinama darbo liaudis ir komunistinė santvarka, o paradų herojais tapdavo kolūkių pirmūnai, kurių portretai buvo viešai garbinami.

LLMA 274 ap.1 b.43 l.7

Prieš jūsų akis – unikalūs Lietuvos šimtmečio kadrai. Pasitelkę šiuolaikines technologijas ir istoriją dėliojame įspūdingą galeriją. Ją nuolat pildome naujomis nuotraukomis, o pradėti siūlome nuo iškalbingų kadrų, kuriuose pamatysite, kaip atrodė Vilnius ir Kaunas potvynių metu, koks buvo išnykusios profesijos sielininkų darbas, ką laisvalaikiu veikė Kauno ponios ir kur buvo iškeltos Vilniaus nuodėmės.

„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, motociklas, motociklas Indian, Indian, moteris, moteris ant motociklo, Račiunienė „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, motociklas, motociklas Indian, Indian, moteris, moteris ant motociklo, Račiunienė

Dviratė brangenybė – 1911-ųjų metų motociklas

Dviratis tarpukario metais Lietuvoje buvo brangi transporto priemonė, o motociklas atrodė tarsi paprastam žmogui nepasiekiamas stebuklas. Tuo metu karvė kainuodavo 200 litų, dviratis – 300 litų, motociklo kaina skambėjo beprotiškai – nuo 1800 litų. Tačiau turtingi lietuviai motociklus labai mėgo. Susižavėjimas plieniniu žirgu žiba ir nuotraukoje įamžintos skrybėlėtos damos akyse. Motociklų savininkai visada sulaukdavo didelio dėmesio ir sukeldavo pagarbią pėsčiųjų baimę, mat transporto priemonė garsiai burzgė ir sukeldavo debesis dulkių.

LLMA F.274 ap.1 b.38 l.16
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Biržų rajonas, Biržai, Nevėžis, vyrai, vežimas, ledi pjaustymas „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Biržai, Biržų kraštas, žvejai, vyrai, Nevėžis, sieliai, sielių plukdymas

Sielių plukdymas Lietuvos upėmis, 1918-1928 metai

Upėmis Lietuvos vyrai kasmet nukeliaudavo šimtus kilometrų plukdydami medieną. Vyrai upės tėkmėje valdydavo sielius tarsi piemenys galvijų bandas ganyklose. Vienas sielis – didelis rąstų junginys – vidutiniškai plukdydavo apie 150 kubinių metrų medienos. Nuotrauka į archyvą atkeliavo iš Biržų krašto apylinkių. Vaizdas užfiksuotas 1918-1928 metais.

LLMA F.43 ap.1 B.150 l.9
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Vilniaus potvynis, potvynis, Užupis, Neris, Vilnelė „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Vilniaus potvynis, potvynis, Užupis, Neris, Vilnelė

Didysis Vilniaus potvynis, 1931 metai

1931 metų balandį Vilniaus Katedros aikštė atsidūrė po vandeniu, o karstai su didikų ir kunigaikščių palaikais skendo šventyklos požemiuose. Dėl Neries potvynio gyvenimas Lenkijos okupuotame mieste sustojo: nutrūko elektros tiekimas, tūkstančiai žmonių buvo priversti ieškoti saugesnės pastogės, neveikė valdiškos institucijos ir transporto sistema. Žymė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos liudija, kad Neries vanduo buvo pakilęs net 8,25 metro.

LLMA F.273 ap.1 b.11 l.52+
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Vilniaus potvynis, potvynis, Katedra, Arkikaterdra Bazilika, valtys, Didysis Vilniaus potvynis, Tilto gatvė „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Vilniaus potvynis, potvynis, Katedra, Arkikaterdra Bazilika, valtys, Didysis Vilniaus potvynis, Tilto gatvė

Potvynis Vilniuje atvėrė požemių paslaptis, 1931 metai

Neries potvynis Vilniuje 1931 m. balandžio 25 d. sukėlė daug nerimo tikintiesiems. Vanduo užliejo katedros požemius, apgadino pamatus ir sienas. Vandeniui atslūgus miestiečiai išvydo šventovės sienose atsivėrusius plyšius. Kai 1939 metais meistrai ėmė remontuoti pastatą, katedros požemiai atvėrė stulbinamų paslapčių: buvo rasti istorinių asmenybių palaikai.

LLMA F.273 ap.1 b.11
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Užupis, Vilnelė, istorinis Vilnius, Neris „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Užupis, Vilnelė, istorinis Vilnius, Neris

Užupis slepia Vilniaus nuodėmes, XX a. pradžia

Prostitutes nuo miesto centro atskyrė upė, kai populiarūs Vilniaus viešnamiai XIX amžiaus pabaigoje buvo priversti išsikraustyti į Užupio rajoną. Tokį miesto valdžios sprendimą lėmė stačiatikių dvasininkijos spaudimas. XX amžiuje Užupis ilgą laiką buvo slogų įspūdį paliekanti ir šiurpą kelianti vieta.

LLMA F.273 ap.1 b.7 l.9
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Kaunas, Gloria, Laisvės alėja, Nemunas, potvynis, Kauno potvynis „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Kaunas, Gloria, Laisvės alėja, Nemunas, potvynis, Kauno potvynis

Kauną skandina potvynis, 1931 metai

Tarpukariu Kauno gyventojai pavasarį virsdavo tikrais akrobatais, kai norėdavo išlikti sausi ir per potvynį pasiekti kelionės tikslą. Potvyniai liovėsi tik 1960 metais, kai Kaune buvo pastatyta hidroelektrinė. Iki tol kone kiekvieno kauniečio name miesto centre ar Senamiestyje buvo galima rasti valtį. Vis dėlto per stichiją 1931 metais valčių visiems neužteko – potvynio iššūkį kaunietis pabandė įveikti su kėdėmis.

LLMA F287 ap.2 b.86 l56
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Biržų rajonas, Biržai, Nevėžis, vyrai, vežimas, ledi pjaustymas „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Biržų rajonas, Biržai, Nevėžis, vyrai, vežimas, ledi pjaustymas

Biržų krašto gyventojai papildo ledo atsargas, 1918-1928 metai

Ledainė – rūsys, kuriame žmonės laikydavo maisto atsargas. Žemą temperatūrą patalpose užtikrindavo tinkamai sukrauti ledo luitai. Fotografas 1918-1928 metais užfiksavo, kaip žiemą Biržų apylinkių vyrai į vežimą krauna ledainei reikalingą ledą. Pjuvenomis apipilti ledo luitai atstodavo šaldytuvus ir išsilaikydavo neištirpę iki vasaros vidurio.

LLMA F.43 ap.1B.150 l.13
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, balerinos, baletas, baleto studija „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, balerinos, baletas, baleto studija

Kauno moterys mokosi baleto, 1921 metai

Apie balerinos grakštumą, judesių graciją Lietuvos moterys svajojo ir 1921 metais. Kaune buvo įsteigta pirmoji privati baleto studija. Užsiėmimuose netrūko lankytojų, tačiau damos neturėjo pakankamai pinigų, kad galėtų išsinuomoti treniruotėms tinkamas patalpas. Todėl šokėjos judesių mokėsi ir ugniagesių bendrovės pastate, ir liaudies namuose.

LLMA F.154 ap.1 b.34 l.5
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Žaliasis tiltas, Neris, tiltas, sugriuvęs tiltas „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Žaliasis tiltas, Neris, tiltas, sugriuvęs tiltas

Žaliąjį tiltą Vilniuje sugriauna sprogimas, 1944 metai

Pasitraukdami iš Vilniaus vokiečių kariai 1944 metais mėgino sugriauti Žaliąjį tiltą. Sprogimas buvo nevykęs – apgadintas tiltas liko stovėti. Praėjus keturioms dienoms Vilniaus miesto komitetas nusprendė, kad reikia nedidelio sprogimo, kuris atskirtų nuolaužas nuo pagrindinių konstrukcijų, o tada statinį būtų galima suremontuoti. Tačiau sumanymo autoriai neįvertino turimų sprogmenų galios. Sprogimo banga buvo tokia galinga, kad kilometro spinduliu išdužo visų pastatų langai, o Žaliasis tiltas visiškai sugriuvo ir nuvirto į Nerį.

LLMA F.650 ap.1 b.610 l.17+
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, viešbutis, Vytauto prospektas, karas, kareivis, Bragatrionas „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, viešbutis, Vytauto prospektas, karas, kareivis, Bragatrionas

Raudonoji armija užima Kauną, 1944 metai

Automatu ginkluotas eismo reguliuotojas duoda ženklus, kaip judėti Vytauto prospekto sankryžoje Kaune. 1944 metais per operaciją „Bagrationas“ Raudonosios armijos daliniai, Baltarusijos fronto kariuomenė, privertė iš Laikinosios sostinės pasitraukti vokiečių karius. Po intensyvių susirėmimų fronto linija pasislinko iki Rytų Prūsijos sienos. Lietuvoje ėmė šeimininkauti Maskvos kontroliuojamos pajėgos.

LLMA F77 ap.2 b.500 l.83+
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Jonas Mačiulis, Gedimino prospektas, Katedra, Arkikatedra Bazilika, istorinis Vilnius, Gedimino kalnas, Gedimino pilis „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Jonas Mačiulis, Gedimino prospektas, Katedra, Arkikatedra Bazilika, istorinis Vilnius, Gedimino kalnas, Gedimino pilis

Vilniaus katedra – be skulptūrų, 1954 metai

Pro Gedimino pilies langą 1954 metais atsivėrė liūdnas Vilniaus arkikatedros vaizdas. Per sovietų okupaciją šventovė buvo uždaryta, išvogta ir išniekinta, paversta sandėliu, o 1956 metais perduota Dailės muziejui, kurio darbuotojai čia įrengė paveikslų galeriją. Nuotraukoje ant katedros stogo nematyti jokių religinių simbolių – kryžių ir šventųjų skulptūrų. Šv. Stanislovo, šv. Elenos ir šv. Kazimiero skulptūros buvo nukeltos nuo frontono ir susprogdintos 1950 metais, komunistų partijos iniciatyva.

LLMA F.273 ap.1 b.11
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, cirkas, cirko artistai, akrobatės, seserys Koch, Koch cirkininkės „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, cirkas, cirko artistai, akrobatės, seserys Koch, Koch cirkininkės

Cirko akrobatės, 1956 metai

Pokario metais lietuvius itin žavėjo cirkas. Karo išsekinta visuomenė cirko palapinėje užmiršdavo negandas ir sulaikiusi kvapą stebėdavo artistų pasirodymus. 1959 metais lietuvių kilmės cirko artistai susivienijo į trupę „Vilnius“ ir pradėjo beveik du dešimtmečius trukusias klajones po visą Sovietų Sąjungą. Šios trupės žvaigždės buvo akrobatės seserys, kurių triuką fotografas užfiksavo 1956 metais.

LLMA F.45 ap.2 b.54 l.16
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Gedimino prospektas, Jogailos gatvė, univermagas, Vaikų pasaulis „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, Vilnius, Gedimino prospektas, Jogailos gatvė, univermagas, Vaikų pasaulis

Komunistų vėliavos, užrašai ir portretai Vilniaus centre 1956 metais

Vilniaus centrinė gatvė per istoriją ne kartą keitė savo vardą. Dabartinis Gedimino prospektas taip atrodė 1956 metais. Okupacijos metais gatvė vadinta Lenino prospektu ir buvo pilna užrašų rusų kalba. Dar anksčiau prospektas turėjo Šv. Georgijaus (Šv. Jurgio) vardą, nes buvo suprojektuotas ir nutiestas, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai. Gatvės statybos darbai labai strigo, mat prospektas kirto kelis gyvenamus sklypus su namais ir sodais, kuriuos teko pašalinti.

LLMA F.45 ap.2 b.52 l.44
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, vyras, filmavimo kamera, senovinė kamera, ežeras „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, vyras, filmavimo kamera, senovinė kamera, ežeras

Kaip filmuodavo 1959 metais?

Operatorius filmuoja vasaros vaizdus su įprasta, SSRS pagaminta, filmavimo kamera „Konvas-avtomat“. Įrangai veikti reikėjo elektros šaltinio, o į kamerą būdavo įstatoma viena 60 arba 120 metrų ilgio kino juosta. Vienos valandos trukmės vaizdo medžiagai užfiksuoti tais laikais prireikdavo 1200 metrų ilgio, 35 mm kino juostos. „Konvas-avtomat“ veikė taip garsiai, kad jos keliamas triukšmas užgoždavo aplinkos garsus. Todėl neretai kino operatoriams garsą tekdavo įrašyti atskirai ir pridėti prie vaizdo medžiagos montažo metu.

LLMA F.45 ap.2 b.54 l.15
„Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, tarbų Lietuva, tarybinė moteris, rugiapjūtė, kombainai, kolūkis „Šimtmečio spalvos“, Stumbras, Mineraliniai vandenys, Lietuvos istorija, senos nuotraukos, senovė, archyvas, istorija, tarbų Lietuva, tarybinė moteris, rugiapjūtė, kombainai, kolūkis

Nuotrauka iš žurnalo „Tarybinė moteris“, 1960 metai.

Per rugiapjūtę į javų laukus išvažiuodavo šimtai raudonų kombainų. Darbas virdavo nuo ryto iki vakaro. Nors žemės ūkio mašinos žymėjo pažangą, tačiau patikimumu ir darbo našumu jos nė iš tolo negalėtų prilygti šiuolaikinei Lietuvos ūkininkų laukuose naudojamai technikai.

LLMA F.83 ap.2 b.39 l.129

Sužinok pirmas

Projektas nuolat pildomas naujomis nuotraukomis. Jei nori pirmas pamatyti naujas atgimusias nuotraukas – registruois ir gauk žinutę tiesiai į savo el. pašto dėžutę.

Registruotis