Kaip pramogaudavo Kauno ponios ir ponai? Kodėl ledų pardavėjai buvo džiaugsmingai sutinkami, net jei prekiaudavo ledais ne iš šaldytuvo? Ar įsivaizduojate, kaip atrodė moderniausia kirpykla prieš aštuonis dešimtmečius? Šių atsakymų kartu su iškalbingomis nuotraukomis ieškokite naujoje „Šimtmečio spalvų“ nuotraukų serijoje.


Popietė restorane, 1930 – 1939 m.
Saulėta popietė – puikus metas atsikvėpti ir pasišnekučiuoti. Tarpukariu tokius pasisėdėjimus restoranuose ir kavinėse mėgo įvairūs kūrėjai ir diplomatai, o laikinoji sostinė galėjo didžiuotis nepralenkiamu maitinimo vietų skaičiumi. Įdomu tai, jog tarpukariu restoranuose buvo galima įsigyti stipriųjų alkoholinių gėrimų, kai tuo tarpu baruose – tik alaus.
Dalintis

„Stumbro“ gamykla Kaune, 1925 m.
Šiandien sunku įsivaizduoti, kad beveik prieš šimtmetį žmonės gyveno be mums įprastų technologijų. Pavyzdžiui, Kaune, „Stumbro“ gamykloje buteliai buvo plaunami ne automatizuotai, o rankomis. Todėl Kauno spirito sandėlio butelių plovimo skyrius buvo pilnas darbininkų ir dėžių su tuščia tara.
Dalintis

Popieriniai maišeliai, 1970 m.
Šiandien iš rinkos taip vejami plastikiniai maišeliai anuomet buvo tarsi stebuklas. Nuotraukoje iš Panevėžio „Vilniaus“ parduotuvės matyti, kaip pardavėja sveriamas prekes pakuoja į tuomet tipinius popierinius kūgio formos maišelius. Anksčiau tokios pakuotės būdavo naudojamos ne tik saldainiams, tačiau ir kruopoms bei miltams.
Dalintis

Televizoriaus nuoma pirmojoje Lietuvos nuomojimo prekių parduotuvėje, 1958 m.
Anuomet televizorius buvo didžiulė prabanga. Jį įsigyti galėjo ne kiekvienas, tad pažiūrėti tik ką Lietuvoje atsiradusios televizijos transliacijos į televizoriaus savininko svetainę susirinkdavo visa kaimynystė. Naujo televizoriaus kaina svyravo nuo 500 iki 700 rublių, o atlyginimai siekė vos 110 rublių. Nedaug kas pamena, kad anuomet televizorių buvo galima ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti.
Dalintis

Rusnės žvejai grįžta su laimikiu 1951 m.
Pamario žvejai pokariu susibūrė į Telmano artelę, kuriai puikiai sekėsi. Artelė vienijo 116 žvejų. Per metus jų tinkluose atsidurdavo 400-500 tonų žuvies.1959 metais Telmano artelė buvo perorganizuota į Rusnės žuvininkystės ūkį.
Dalintis

Karys radistas, 1918 – 1940 m.
Kario radisto rolė buvo viena svarbiausių karo metu. Būtent jie perdavinėjo svarbias žinutes daliniams: vado įsakymus, informaciją iš centrinės būstinės, pranešimus apie padėtį mūšio lauke, perspėjimus apie galimus priešo manevrus, svarbių pokalbių tarp vadovų žinutes. Norėdami tapti radistais, kariai turėdavo baigti specialius kursus, nes nuo jų perduodamos informacijos priklausė tūkstančių karių likimas karo lauke. Nuotraukoje užfiksuotas karys pratybų metu prie radijo imtuvo.
Dalintis

Poilsis parke, 1918 – 1940 m.
Populiari tarpukario pramoga Lietuvoje – poilsis parke. Čia atokvėpio valandėlei prisėsdavo ir dirbantieji, paskaityti dienos naujienų, ir mamos. Tokių modernaus tipo vežimėlių galėjai pamatyti tik didmiesčio centre. Kaip dabar, taip ir tada parkuose miestiečiai ieškodavo ramybės ir tylos.
Dalintis

Ledų pardavėjas Kaune, 1918 – 1940 m.
Ledų pardavėjai būdavo džiaugsmingai sutinkami, kad ir kur pasirodytų. Ledus miestiečiai graibstyte išgraibstydavo. Pasakojama, kad Kauno gamyklos ,,Pieno centras“ gaminamų ledų skonis buvo švelnus ir kvapnus. Tuo metu ledai buvo gaminami prancūziškuoju būdu, naudojant kiaušinių trynius, pieną ir grietinėlę, arba lietuviškuoju būdu – su grietinėle, cukrumi ir priedais.
Dalintis

Ponių laimė, 1937 m.
Paryžiuje amato išmokusios kirpėjos puošia Kauno damas pokyliui. Tarpukariu Kaune veikė moderniausia kirpykla, garsėjusi savo išskirtine technika ir įrankiais, kurie galėjo padėti suformuoti išskirtines garbanas ar akimirksniu išdžiovinti plaukus. Šioje kirpykloje nuolat lankėsi Prezidento, Vyriausybės narių ir diplomatų žmonos.
Dalintis

Eteryje „Kariuomenės pusvalandis“, 1962 m.
Pirmosios nuolatinės radijo stotys Lietuvoje atsirado tam, kad perduotų trumpas karines žinutes. O po karo radijas pradėtas naudoti plačiau. Vis dėl to, kai kurios tradicijos išliko, pavyzdžiui, nuotraukoje matyti, kaip karys klausosi specializuotos laidos „Kariuomenės pusvalandis“, populiarios septintame dešimtmetyje.
Dalintis

“Dėmesio, dėmesio”, 1956 m.
Televizijos epocha Lietuvoje prasidėjo žodžiais: „Dėmesio, dėmesio, kalba ir rodo Vilnius. Pradedame bandomąją Vilniaus televizijos studijos programą“. Nuotraukoje matyti, kaip vyko pasiruošiamieji darbai šioms transliacijos
Dalintis

Karininkų pokylis Kaune 1925-1935 m.
Tarpukariu Kaune karininkai sukūrė pokylių tradiciją. Iškilmingam vakarui damos sukneles parsisiųsdavo net iš Paryžiaus, kad šokių salėje atrodytų įspūdingai. Lietuvos karo aviacijos karininkai pokylius rengdavo Fredoje įkurtoje aviatorių karininkų ramovėje. Vakare čia vykdavo pokylis, o ryte – iškilmingi pusryčiai.
Dalintis

Lietuvos vyno tėvas B.Karazija su svečiais, 1931 – 1940 m.
Prie ąžuolo statinių svečius iš tolimų kraštų pasitinka lietuviško vyno tėvu tituluojamas Balys Karazija su šeima. Savo vaisių vynu jis vaišindavo ne tik į vienkiemį užsukusius svečius, bet ir Anykščių gyventojus, kurie prisidėdavo prie vyno gamybos, kas tiekdamas vaisius ir uogas, kas dirbdamas “Anykščių vyno” gamykloje, kas skleisdamas žinią apie vietinį vyną.
Dalintis